Pasivažinėjom šauniai. Sniego provincijoje - iki kelių. Aplankėm Lietuvos
"kyšulį", o jame , Poškonių kaimą (gatvinis rėžinis, dvipusis planavimas);
Norviliškių pranciškonų vienuolyno pastatą (past. prieš 1675, rek.
1797-1803, archit. K. Kaminskas) ir varpinė (past. prieš 1675, rek. XIX a.
pr.); Dieveniškių senoji miestelio dalis, susidariusi iki XIV – XVIII a.
pab.
Važiavome trimis visureigiaisk, ekipažuose devyni žmonės:
1) Rolando visa šeimyna su visureigiu "Defender".
2) Gintas su žmona ir šeimos draugu Mindaugu (visi "ant Patrulio")
3) Danielius su Suzuku, ir jo naujas šturmanas - Bildukas.
Pasirodo, jau įvažiuojant į "Kyšulį", yra sienos apsaugos postas, ir
leidžiama įvažiuoti tik turint pasus. Norint aplankyti Norvyliškes, reikia
turėti pasieniečių leidimą, mat ten visai šalia siena (buvom priėję per
kokius 10 m. iki sienos).
Kelionė - vienos dienos, pažintinė. Bekelės nebuvo, jei neskaityt
vidutiniškai pravalytų kelių (pravažiuojamų lengvosiomis) ir vieno bandymo
įlįsti į mišką, kur jokio kelio nebuvo.
Taigi, šauniai pasivažinėjome, netgi aplankėme muziejų, ir apturėjome
puikų pikniką miško glūdumoje .
Bildukas negali nebildėti |
 "t_dav01.jpg")
 "t_dav02.jpg")
 "t_dav03.jpg")
 "t_dav04.jpg")
 "t_dav05.jpg")
 "t_dav06.jpg")
 "t_dav07.jpg")
 "t_dav08.jpg")
 "t_dav09.jpg")
 "t_dav10.jpg")
 "t_dav11.jpg")
 "t_dav12.jpg")
 "t_dav13.jpg")
 "t_dav14.jpg")
 "t_dav15.jpg")
 "t_dav16.jpg")
 "t_dav17.jpg")
 "t_dav18.jpg")